Keraminės fasadinės apdailos plytos gali būti formuojamos mechaniškai arba rankomis. Joms gaminti naudojamas molis iš eksploatuojamų atvirų karjerų. Prieš eksploatuojant karjerus, reikia išžvalgyti molio telkinį ir nustatyti dirvožemio sluoksnio bei molio sluoksnio storį, gruntinio vandens lygį, molio kokybę, priemaišų kiekį, ar galima privažiuoti prie karjero ir kitas technologines-eksploatacines savybes. Karjerų moliai kasami vienkaušiais ekskavatoriais, į gamyklą vežami savivarčiais automobiliais. Kasant kas skustinai per visą molio sluoksnio aukštį imami bandiniai kalkinių intarpų kiekiui nustatyti. Smėlis kasamas vienkaušiu ekskavatoriumi ir vežamas savivarčiais automobiliais. Išdegti trupinti neatitiktiniai dirbiniai naudojami formavimo masei liesinti.
Keraminių dirbinių formavimo masė turi būti vienalytė. Formavimo masę keraminėms apdailos plytoms gali sudaryti: molis, liesikliai – smėlis ir degti trupinti neatitiktiniai dirbiniai, išdegantieji priedai, priedai druskoms surišti ir suteikti spalvą, vanduo. Visus komponentus pirmiausia reikia tinkamai paruošti ir tik tada gerai sumaišyti. Iš visų žaliavų reikia pašalinti žalingas priemaišas, taip didinama naudingų komponentų koncentracija. Didelę reikšmę formuojant masės savybes turi žaliavų smulkinimas. Nuo jo priklauso tiek pusfabrikačio, tiek išdegto dirbinio poringumas. Blogai, kai žaliavos ne tik nepakankamai, bet ir per daug susmulkintos. Formavimo masė turi būti gerai sumaišyta ir gerai formuotis. Apdailos plytos formuojamos iš plastiškos tešlos, turinčios 20-25 % drėgmės. Dažnai iškastas karjeruose molis išlaikomas pusę metų pūdomas, o paruošia gamykloje formavimo masė paliekama išsigulėti 5-10 parų. Molio masės išlaikymo metu suardomi ryšiai tarp atskirų molio grūdelių, pasikeičia savitasis molio paviršius, suvienodėja drėgmė, palengvėja maišymo procesas, padidėja masės vienalytiškumas, palengvėja formavimas.
Principinė keraminių apdailos plytų technologinė schema, kai plytos formuojamos mechaniškai. Atvežtas į gamyklą molis autotransportu išverčiamas į dėžinį tiektuvą, iš kurio patenka ant juostinio transporterio, kuris gabena molį į akmenų atrinkimo valcus. Iš valcų molis juostiniu transporteriu gabenamas į būgninę džiovyklą, kurioje išdžiovinama iki 8 % drėgmės ir kartu smulkiai sutrupinamas. Iš būgninės džiovyklos molis juostiniu transporteriu perkeliamas į dezintegratorių, kuriame papildomai malamas (dalelių skersmuo turi būti iki 2 mm). Iš dezintegratoriaus molis eievatoriumi perduodamas į sraigtinį transporterį, kuris molį perkelia ant sietų (sieto akučių skersmuo – 1 mm). Dalelės, pralindusios pro sieto akutes, patenka į bunkerį moliui laikyti, o nepralindusios grąžinamos į dezintegratorių pakartotinai sumalti. Paruoštas molis laikomas bunkeryje, iš kurio per juostinį svorinį dozatorių tiekiamas ant bendro žaliavų transporterio.
Atvežtas į gamyklą smėlis pilamas į bunkerį smėliui priimti su sietu, iš kurio juostiniu transporteriu patenka į smėlio bunkerį. Sieto akučių skersmuo – 1 mm. Iš smėlio bunkerio per juostinį svorinį dozatorių smėlis perkeliamas ant bendro žaliavų transporterio. Neatitiktiniai dirbiniai elektrovežiu atvežami iš rūšiavimo aikštelės perkraustymo paslaugos vilniuje ir pilami į dėžinį tiektuvą. Iš jo dirbiniai patenka ant juostinio transporterio, kuriuo perkeliami į žiauninį trupintuvą pirminiam trupinimui, o vėliau į plaktukinį trupintuvą smulkiam trupinimui (dalelių dydis – mažesnis kaip 1 mm). Iš plaktukinio trupintuvo eievatoriumi susmulkinti neatitiktiniai dirbiniai pakeliami iki sietų. Dalelės, pralindusios 1 mm skersmens skylučių sietus, patenka į trupintų neatitiktinių dirbinių bunkerį, o nepraėjusios grąžinamos pakartotinai trupinti į plaktukinį trupintuvą. Paruošti trupinti neatitiktiniai dirbiniai iš bunkerio per juostinį svorinį dozatorių dozuojami ant bendro žaliavų transporterio.
