Išmanias elektromobilių įkrovimo stoteles kurianti ir valdanti kompanija „Inbalance“ antruoju investiciniu raundu pritraukė 1,5 mln. eur investiciją. Prie esamų investuotojų – fondų „Contrarian Ventures“ ir „Coinvest Capital“, pirmojo lietuviško vienaragio „Vinted“ bendraįkūrėjo Manto Mikucko ir verslo angelo Ernesto Petkevičiaus, kartu su šiuo investiciniu raundu prisijungia du nauji privatūs investuotojai – Tomas Dirvonskas ir Paulius Šarka. Kompanijos planuose – tūkstančiai naujų elektromobilių įkrovimo stotelių ir didžiausias tinklas regione. Pirmąjį investicinį etapą kompanija baigė praėjusių metų pavasarį, pritraukusi 950 tūkst. eurų. „Pritrauktos investicijos bus nukreipiamos realizuoti pagrindinį tikslą – tapti didžiausiu ir pagrindiniu elektromobilių įkrovimo stotelių operatoriumi Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Lietuvoje ir kitose rinkose siūlome pilną elektromobilių įkrovimo infrastruktūros sprendimą, kuris dėl…
Vilkikų vairuotojų krizę gali pagilinti drastiškai pabrangę jų mokymai
Tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo krizę gali pagilinti už švietimą atsakingų valdininkų sprendimai, dėl kurių profesionalių vairuotojų privalomi mokymai gali gerokai brangti ir ilgėti. Tokį nuogąstavimą išreiškė Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA), reaguodamas į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą teisės akto projektą dėl profesionalių vairuotojų 95 kodo kompetencijos įgijimo ir kėlimo. Verslo atstovai atkreipia dėmesį, jeigu bus pritarta tokiam ministerijos siūlymui, 95 kodo pirminio mokymo trukmė profesionaliems vairuotojams išilgės bent tris kartus bei pabrangs bent du kartus. „Šios profesijos atstovai bus priversti vykti mokytis į kitas ES valstybes, kur reikalavimai bus daug paprastesni, o jų mokymo pažymėjimai bus pripažįstami visoje ES“, – teigiama vežėjų išvadoje Vyriausybei. Pasak TTLA vadovo…
Elektromobilių įkrovimo stotelių poreikis auga: domisi ir verslai, ir daugiabučių gyventojai
Lietuvoje kasmet augant elektromobilių skaičiui, plečiasi ir jų įkrovimo prieigų tinklas. Šiuo metu šalyje yra apie 360 įkrovimo prieigų, per trejus metus planuojama jų įrengti 11 kartų daugiau – apie 3960. Visgi žvelgiant į elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą kitose Europos šalyse, Lietuva dar turi kur pasitempti. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, Lietuva yra tarp penkių mažiausiai elektromobilių įkrovimo prieigų turinčių Europos šalių – 0,2 tokios prieigos šimtui kilometrų. Tokia pati situacija yra Graikijoje, vos geresnė Lenkijoje, Latvijoje ir Rumunijoje. Šioje kategorijoje lyderiaujančioje Olandijoje 100 km tenka net 47,5 įkrovimo prieigos. Naujoms įkrovimo prieigoms įrengti – 70 mln. eurų Pasak Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministrės dr. Agnės Vaiciukevičiūtės, viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių…
Verslo prioritetas: investicijos į skaitytų knygų platformą
Pasaulyje sparčiai populiarėjant tvariam gyvenimo būdui ir siekiant daiktams suteikti antrą gyvenimą, „Knygos.lt“ atrado naują nišą ir startuoja su skaitytų knygų platforma. Joje galima prekiauti savo knygomis ir taip namuose atlaisvinti lentynas. Jau dabar nuolatiniai klientai-pardavėjai per mėnesį parduoda tiek knygų, kad uždirba po kelis šimtus eurų, o kiti skaitytojai-pirkėjai pigiau nusiperka norimas knygas. Skaitytojai gali užsidirbti 94 proc. daugiau klientų perka nenaujas knygas – tai rodo, kad skaitytų knygų poreikis padvigubėjęs. Šiuo metu skaitytų knygų kategorijoje yra iki 10 000 knygų. „Skaičius rodo, kiek šiuo metu yra nenupirktų knygų, tačiau kasdien pridedama naujų ir atitinkamai – parduodama. Siekiame per keletą metų tapti numeris vienas skaitytų knygų pardavėjų rinkoje. Šio…
Vietiniam turizmui skatinti paskirstyta 4,25 mln. eurų
Siekdama padėti nuo pandemijos nukentėjusiam vietinio turizmo sektoriui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija šalies savivaldybėms paskirstė 4,25 mln. eurų vietinį turizmą skatinantiems projektams. Sulaukta paraiškų už daugiau kaip 12 mln. eurų, paramą gavo 18 projektų, kurie surinko daugiausiai ekspertų komisijos vertinimo balsų. Didžiausia parama skirta Druskininkų kultūros centro didžiosios salės rekonstrukcijai ir Birštono sporto ir sveikatingumo centro statybai. Jiems atitinkamai skirta 739 tūkst. ir 574 tūkst. eurų. 498 tūkst. eurų skirta Šilutės rajono Švėkšnos miestelio sinagogos sutvarkymui ir pritaikymui turizmui, 406 tūkst. eurų – Utenos kultūros inovacijų centro kūrimui, 332 tūkst. eurų – Zarasų krašto muziejaus plėtrai, 316 tūkst. eurų – Rokiškio rajono Salų dvaro sodybos rūmų pritaikymui turizmui, 296 tūkst.…
AS „DelfinGroup“ IPO dalyvavo 5 927 investuotojai — pajamos viršija 8 mln. Eur
AS „DelfinGroup“ pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO) „Nasdaq Riga“ vertybinių popierių biržoje baigėsi sėkmingai. Jame dalyvavo 5 927 investuotojai, įskaitant 10 institucinių investuotojų. Pagal investuotojų aktyvumą tai buvo didžiausias IPO Latvijoje. Paklausa pasiekė 73 proc. pirminio bazinio siūlymo (iki 7 300 000 akcijų), IPO metu pritraukta 8, 09 mln. Eur bendrųjų pajamų. 1 146 investuotojai iš Latvijos pasirašė 1 903 485 akcijas, 4 584 investuotojai iš Estijos — 3 185 381 akciją, 153 investuotojai iš Lietuvos — 141 807 akcijas, 44 investuotojai iš kitų šalių — 88 921 akciją. Visiems investuotojams bus paskirstytas jų pasirašytų akcijų skaičius. AS „DelfinGroup“ valdybos pirmininkas Didzis Ādmīdiņš: „Tai buvo didžiausias šiais metais IPO Latvijoje ir antras pagal dydį Baltijos šalyse tiek pagal investuotojų skaičių, tiek pagal pritrauktą kapitalą. Esame…
Verslo finansavimo galimybės Kauno regione
Spalio 14 d. Kaune surengtoje laikraščio „Verslo žinios“ organizuojamo renginio „GAZELĖ 2021“ konferencijoje apdovanotos sparčiausiai 2018-2020 m. augusios Kauno, Alytaus ir Marijampolės savivaldybių įmonės. 2021 m. Kauno apskrities „Gazelių“ sąrašą pateko 1 077 bendrovės – 22 proc. visų Lietuvos sparčiausiai augusių įmonių. Metų pradžioje šiose įmonėse dirbo per 15 500 darbuotojų, o tai – net 3000 daugiau nei 2018 metais. Jų pajamos 2020 m. sudarė 1,2 mlrd. Eur. Bendrosios įmonių pajamos, palyginti su 2018 m., išaugo 73 proc., palyginti su 2019 m., – 29 proc. Lietuvos verslo paramos agentūros investicijų valdymo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Burinskas renginio dalyviams pristatė šalies verslo paramos gaires, Europos Sąjungos struktūrinių fondų galimybes, naujojo finansinio…
„Enefit Green“ įgyvendino 175 mln. Eur IPO, paklausa keturis kartus viršijo pasiūlą
Iš viso 60 335 mažmeniniai investuotojai dalyvavo pradiniame viešajame siūlyme dėl atsinaujinančiosios energijos bendrovės „Enefit Green“ akcijų, daugkart viršydami ankstesnį rekordinį rezultatą, šitaip įtvirtinant „Enefit Green“ kaip tikrą viešąją bendrovę. Bendroji pasirašymų apimtis buvo keturis kartus didesnė nei bazinė. Siekiant patenkinti labai didelę mažmeninės prekybos paklausą, pradinio viešojo siūlymo dydis buvo padidintas nuo 115 milijonų iki 175 milijonų eurų. Pasirašymo laikotarpiu akcijos kainų intervalas buvo 2,45–3,15 euro, tačiau, atidžiai apsvarsčius paskirstymą, galutinė kaina buvo 2,90 euro, kuri yra viršutinėje kainų diapazono pusėje. Kaina visiems investuotojams vienoda. 55% siūlomų akcijų buvo skirtos mažmeniniams investuotojams, o likę 45% – instituciniams. Visiems mažmeniniams investuotojams buvo skirta 100% jų pasirašytos sumos iki 1000 akcijų…
Seimas svarstys įstatymų pakeitimus dėl energijos kainų kilimo gyventojams sušvelninimo
2021 m. spalio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas pradėjo svarstyti energetikos ministro Dainiaus Kreivio pristatytus Gamtinių dujų, Elektros energetikos, Energijos išteklių rinkos ir Šilumos ūkio įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama sušvelninti elektros, dujų ir šilumos kainų kilimą buitiniams vartotojams. Teikiamais pakeitimais siūloma leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai reguliuojamos elektros ir dujų kainos dalies padidėjimą vartotojams išdėstyti per tam tikrą laikotarpį, o ne perkelti vartotojams iškart: iki 2027 m. pabaigos – elektros, iki penkerių metų – dujų. Reguliuojamiems šilumos gamintojams būtų sudaromos sąlygos didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo, jei toks būdas ekonomiškai naudingesnis. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas įpareigoja šilumos gamintojus per biržą…
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: planuojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas reikia labiau pasitikėti regionais
2021 m. spalio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vykdo nuolatinę stebėseną, kaip įgyvendinamos Regioninės plėtros įstatymo nuostatos, kad regionų plėtrai skirta investicijų dalis sudarytų 30 proc. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų. Regionams bus suteikiama galimybė apsispręsti, kokias priemones jie įgyvendins panaudodami jiems skiriamas ES lėšas konkrečiose veiklos srityse. Valstybė, skirdama atitinkamą finansavimą, nustatys tik siekiamus tikslus, o dėl šių lėšų planavimo ir panaudojimo bus sprendžiama regionų plėtros tarybose. Komiteto nariai ir regionų plėtros tarybų pirmininkai susipažino su Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijų pateikta informacija apie numatomas veiklas, kurias siūloma finansuoti iš ES struktūrinių fondų. Komitetas akcentavo, kad ministerijos…