Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Seimo priimtus Viešųjų pirkimų įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimus, kuriuos šalies vadovas inicijavo 2020 m. gegužės mėn. Pagrindiniai Prezidento inicijuoti ir Seimo priimti pakeitimai numato būtinybę valstybės mastu strategiškai planuoti viešųjų pirkimų politikos kryptis, tikslus ir uždavinius, daugiau dėmesio skirti kokybiniams viešųjų pirkimų kriterijams. Tai leis siekti viešųjų pirkimų politikos nuoseklumo ir kryptingumo įgyvendinant ir kitus valstybei svarbius tikslus, pavyzdžiui, skatinant socialiai atsakingas, aplinką tausojančias iniciatyvas. Pirkimus vykdančios pirkimų komisijos bus depolitizuotos, o jų sudėtyje turės būti atestuotų viešųjų pirkimų specialistų. Įstatymo pakeitimais taip pat sprendžiama „vieno tiekėjo“ problema numatant reikalavimą dažniau vykdyti skaidrias rinkos konsultacijas. Šalies vadovas pažymi, kad po ilgų diskusijų…
M.Giga. Ketvirtadalis milijono elektros vartotojų palieka nesvarumo būseną: kaip nenusiskriausti brangstant elektrai
Rekordiškai pakilusios elektros kainos Lietuvoje bus amortizuojamos prailginant rinkos liberalizavimą. Tokiai iniciatyvai pritarė Vyriausybė. Vis dėlto, šiemet nepriklausomą elektros tiekėją jau suskubę pasirinkti buitiniai vartotojai po Vyriausybės posėdžio trečiadienį išgirdo ir gerų žinių: jie turės plačią veiksmų laisvę. Iš 778 tūkst. buitinių elektros vartotojų, kurie iki gruodžio 18 dienos turėjo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, nelaukdami paskutinės minutės tą padarė jau 278 tūkst. vartotojų. Ir dėl to jie kelias savaites galėjo pasijusti tarsi atsidūrę tarp žemės ir dangaus, nes valstybės subsidijuojamas tarifas buvo žadamas tik nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkusiems namų ūkiams. Vis tik jei Seimas palaikys Vyriausybės siūlymus, 278 tūkst. namų ūkių neliks pasirinkimų nuošalyje. Panašu, kad kol kas jie gali…
Lietuvišką Galimybių paso tikrinimo programėlę pritaikė ir Latvijoje: skenuoja Rygos „Akropole“ lankytojų COVID pažymėjimus
Programėlę greitam Galimybių paso skenavimui sukūrusi Lietuvos įmonė UAB „Raso“ ją pritaikė ir Latvijoje, kuri nuo spalio 11 dienos taip pat apribojo lankytojų srautus didžiuosiuose prekybos centruose. Įvedus nepaprastąją padėtį, į ne būtiniausių prekių parduotuves gali patekti tik gyventojai, turintys galiojančius COVID pažymėjimus. Lietuvoje toks apribojimas įsigaliojo mėnesiu anksčiau – nuo rugsėjo 13 dienos, kai į didesnes nei 1500 kv. metrų prekybos vietas ir parduotuves, esančias didžiuosiuose prekybos centruose, galima patekti tik turint Galimybių pasą ar kitą atitinkamą dokumentą. Visą šį laiką Lietuvos įmonės sukurtas sprendimas naudojamas 50-yje parduotuvių „Maxima“ visoje Lietuvoje ir leidžia itin greitai nuskanuoti Galimybių pasą specializuotu delniniu kompiuteriu su brūkšninių kodų skaitytuvu. „Lietuvoje jau išbandytą…
Italija jūsų virtuvėse: įdaryti „Cannelloni“ makaronai atkreips tiek vegetaro, tiek visavalgio dėmesį
Vamzdeliai, kriauklelės, spiralės ir daugybė kitokių formų – šiandien ruošiant sočius pietus ar vakarienę galima eksperimentuoti su begale skirtingų makaronų rūšių. Turbūt retas paprieštarautų, kad šiandien be jų neįsivaizduojama ne tik itališka, bet ir lietuviška virtuvė – tautiečiai atranda ir pilno grūdo, kietųjų kviečių ar beglitimius makaronus bei naujas jų formas. Savo ruožtu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai sako, kad ypatingai daug erdvės improvizacijai suteikia „Cannelloni“ vamzdeliai, kuriuos galima užpildyti tiek mėsos įdaru, tiek gardžiausiomis sezoninėmis daržovėmis ar sūriu. Nors lietuviai makaronus į savo virtuvę įsileidžia šiek tiek rečiau nei jų gamybos virtuozai italai, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi kasmet augančius makaronų pardavimus. Dėl savo universalumo…
Užstato sistemos išplėtimas: ar tikrai visi norime dirbti atliekų išvežiotojais?
Siūlantys į užstato sistemą įtraukti visas stiklo ir dar daugiau plastiko pakuočių neužsimena apie tai, ką toks sprendimas reikštų praktikoje. Tai būtų ne tik šimtamilijoninė našta vartotojams, kuri pakirstų dabartinę atliekų tvarkymo sistemą, bet ir priverstų kiekvieną gyventoją tapti šiukšlių išvėžėju, kaupiančiu ir atgal į parduotuves tempiančiu dešimtis kilogramų daug vietos užimančių ir nemalonų kvapą skleidžiančių pakuočių. Seime vėl užregistruoti teikiami siūlymai plėsti užstato sistemą į ją įtraukiant iš esmės visas stiklo pakuotes, o taip pat ir dar daugiau plastiko, pavyzdžiui, pieno ar jogurto pakelius. Tai jau ketvirtas tokio pobūdžio siūlymas per pastaruosius keletą metų. Iki šiol visi teikti panašaus pobūdžio projektai atmesti ne be priežasčių. Pakalbėkime apie jas. Stiklas…
Atrasti šalies kūrėjų gaminius savaitgalį kvies paroda „Rinkis prekę lietuvišką“
Savaitgalį į Kauną sugrįžta tradicinė, tryliktuosius metus organizuojama paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Lietuvos verslą puoselėjantis renginys spalio 15-17 dienomis po „Žalgirio“ arenos stogu suburs per 200 žinomiausių ir į rinką dar tik žengiančių šalies prekių ženklų, o lankytojus kvies ne tik su jais susipažinti, bet ir apsilankyti išskirtinėje turizmo alėjoje, atrasti lietuviškos el. prekybos saloną, dalyvauti specialiose konferencijose ir renginiuose. Kaip įprasta, pagrindinės parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ temos siesis su šalyje sukurtos kosmetikos ir buitinės chemijos, aprangos, aksesuarų, namų dekoro sprendimų, maisto bei gėrimų naujienomis. Tiesa, parodos organizatoriai atskleidžia, jog atsižvelgiant į pastarųjų kelių metų tendencijas, šiemet parodoje lankytojus pasitiks ir ne viena maloni staigmena. „Jau beveik dvejus metus gyvename…
Naujausi duomenys: dūmų detektorių lietuvių namuose gerokai mažiau nei pas latvius ir estus
Mažiausiai Lietuvos žmonių, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, namuose turi įsirengę dūmų detektorius. Naujausi duomenys rodo, kad šiuos įrenginius gyvenamosiose patalpose yra sumontavę 66 proc. mūsų šalies, 78 proc. Latvijos ir net 91 proc. Estijos gyventojų. Nuo dūmų detektorių paskelbimo privalomais Lietuvoje praėjo pusketvirtų metų, Latvijoje jie privalomi nuo 2020 m., Estijoje – nuo 2009 metų. „Mūsų ilgamečiai tyrimai rodo, kad būstas yra brangiausias žmogaus turtas. Auga ir žmonių rūpestingumas – dėmesys draudimui, fizinei apsaugai, gerai kaimynystei, kitoms prevencinėms priemonėms. Dūmų detektoriai turėtų būti būtiniausių priemonių sąraše. Tačiau naujausi duomenys atskleidžia, jog Lietuvos visuomenė mažiausiai tarp visų Baltijos šalių gyventojų rūpinasi apsauga nuo gaisro: tik kiek daugiau nei du…
Seimo Ekonomikos komitetas iš esmės pritarė atstuminės (e-tolling) kelių rinkliavos sistemos diegimui Lietuvoje
2021 m. spalio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Šios dienos Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos Intelektinių ir informacinių technologijų departamento direktorius Darius Ražinskas pateikė informaciją apie atstuminės kelių rinkliavos sistemos (e-tolling) diegimo Lietuvoje eigą ir perspektyvas iki 2023 m. Šiuo metu taikant vinječių (laiko) apmokestinimo sistemą, per metus surankama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e-tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų (priklausys ir nuo konkrečių tarifų). Lietuva pasirinko ir planuoja įdiegti Pasaulinės navigacijos palydovinę sistemą GNSS, kurią jau naudoja Vokietija, Slovakija, Belgija, Vengrija, Čekija, Lenkija, Bulgarija, Rusija. Šią sistemą taip pat planuoja įdiegti Danija ir Ukraina. Numatoma mokamuose (magistraliniuose) keliuose…
A.Armonaitė Vilniuje atidarys baltarusių verslo startuolių centrą
Šiandien ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė bei Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja Vilniuje atidarys Baltarusijos verslo startuolių centrą „Imaguru“, kurio erdve galės naudotis į Lietuvą persikeliantys baltarusių verslai. „Imaguru“ startuolių centras Minske, kaip laisvai mąstančių ir novatoriškų verslininkų bendruomenė, pavasarį buvo uždarytas Aliaksandro Lukašenkos režimo. Tai sužinojusi ministrė A.Armonaitė pakvietė „Imaguru“ savo veiklą perkelti į Lietuvą. „Lietuva realiais darbais palaiko Baltarusijos režimo persekiojamus žmones, kovojančius už savo laisvę. Kadangi daugybė inovatyvių verslų negali tęsti darbo savo šalyje, siekiame jiems sudaryti kuo geresnes sąlygas saugiai įsikurti ir veikti Lietuvoje. „Imaguru“ centro atidarymas Vilniuje taps dar vienu teigiamu postūmiu Baltarusijos startuolių perkėlimui į Lietuvą. Labai džiaugiuosi šiomis įkurtuvėmis“, – sako ministrė. …
Ūkininkams kitais metais teks dar daugiau lėšų iš valstybės biudžeto
Kitąmet šalies ūkininkus pasieks šeštadaliu didesnė parama negu šiemet – beveik 1,2 milijardo eurų. Didžiąją dalį jų – beveik milijardą eurų – sudaro Europos Sąjungos lėšos. Tai numatyta valstybės 2022 metų biudžeto projekte, kurį Vyriausybė teikia Seimui. ES skiriamos lėšos sieks 918,6 mln. Eur – 109,2 mln. Eur arba 15,4 proc. daugiau negu šalies žemdirbiai sulaukė šiemet. 52,4 mln. Eur didės tiesioginėms išmokoms skiriamos lėšos, 56,8 mln. Eur daugiau bus skirta Lietuvos kaimo plėtros programos, žuvininkystės ir rinkos reguliavimo priemonėms finansuoti. Valstybė šalies žemdirbiams 2022 m. taip pat skirs daugiau nacionalinių lėšų – iš viso 165,2 mln. Eur. Ši suma 9,4 mln. Eur didesnė nei 2021 metais. Finansavimas valstybės pagalbos…
