Finansai

„PwC“ CEO apklausa 2022: Lietuvos vadovų lūkesčiai dėl ekonomikos augimo išlieka santūrūs, daugėja įsipareigojimų siekti tvarių rezultatų

  • Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų lūkesčiai dėl pasaulinės ekonomikos augimo išlieka tokie pat santūrūs kaip ir 2021 metais.
  • Santūriausiomis prognozėmis pasidalino Lietuvos verslo lyderiai – vos 42% įmonių vadovų mano, kad pasaulio ekonomika 2022 metais spartės.
  • Baltijos šalyse Lietuvos įmonių vadovai pozityviausiai vertina valdžios veiksmus: 1) šalies gynyboje, 2) užtikrinant finansinio sektoriaus stabilumą ir skolinto kapitalo prieinamumą bei 3) suteikiant pandemijos padariniams spręsti skirtą paramą verslui.
  • 64% Lietuvos įmonių vadovų 2022 metais tikisi daugiau valdžios dėmesio mokestinės aplinkos konkurencingumui, 61% – švietimo sistemos atitikčiai ekonominės aplinkos pokyčiams, 59% – darbo rinkos atvirumui specialistams iš trečiųjų šalių.
  • Daugiau nei 50% Lietuvos verslo lyderių teigia, kad jų įmonės jau prisiėmė arba ketina prisiimti klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus.
  • 2021 metais specialistų paieška ir samdymas tapo itin sudėtingi Baltijos šalyse, o Lietuvoje – sudėtingiausi per pastaruosius kelis metus ir prilygsta 2019 metų darbo rinkos situacijai.
  • Valdžios veiksmus, skirtus suvaldyti Covid-19 krizę, pozityviausiai iš Baltijos šalių įmonių vadovų vertina Lietuvos verslo lyderiai.

Pasaulyje įmonių vadovų (angl. CEO) optimizmui dėl ekonomikos augimo siekiant rekordines aukštumas, skirtingose šalyse ir teritorijose pasaulinės ekonomikos perspektyvos vertinamos įvairiai.

Net 77% CEO pasaulyje prognozuoja, kad 2022 metais ekonomikos augimas spartės, t.y. rekordinis procentas nuo 2012 m., kai „PwC“ pradėjo kasmetinę pasaulinę CEO apklausą. „Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausoje 2022“ santūriausiomis prognozėmis dėl pasaulinės ekonomikos augimo pasidalino Lietuvos CEO – 42% apklaustųjų mano, kad pasaulio ekonomika spartės. Toks pat procentas, 42%, prognozuoja, kad ekonomikos augimas išliks nepakitęs. Manančių, kad ekonomikos augimas sulėtės, sumažėjo nuo 44% 2020 metais ir 19% 2021 metais iki 16% šiais metais.

Latvijos CEO šiemet santūriau vertina pasaulio ekonomikos augimą nei praeitais metais, tačiau yra optimistiškesni nei Lietuvos verslo atstovai: manančių, kad ekonomika spartės, sumažėjo trim procentiniais punktais iki 50%; prognozuojančių ekonomikos išsilaikymą tame pačiame lygyje padaugėjo nuo 27% iki 32%. Pozityviausiai pasaulio ekonomiką Baltijos šalyse vertina Estijos CEO – net 64% jų prognozuoja ekonomikos augimą, t.y. aštuoniais procentais daugiau nei 2021 metais.

Panašus Lietuvos, Latvijos ir Estijos CEO santūrumas atsispindi vertinant ir savo valstybių ekonomikų augimą, nors prognozės yra šiek tiek pozityvesnės, nei vertinant pasaulinę ekonomiką. Santūriausiai savo šalies ekonomikos spartėjimą vertina Lietuvos verslo atstovai: 45% jų mano, kad Lietuvos ekonomika augs; 39% prognozuoja, kad situacija išliks nepakitusi. Tuo tarpu 50% CEO Latvijoje ir 62% Estijoje prognozuoja savo valstybių ekonomikos augimą. 31% Latvijos bei vos 20% Estijos CEO mano, kad ekonomikos augimas jų šalyse išliks toks pat.

Rimvydas Jogėla, „PwC“ Lietuvoje vadovaujantis partneris, teigia:
Optimizmo lygis dėl ekonomikos augimo skiriasi įvairiose pasaulio šalyse ir regionuose, nes netrūksta sunkumų, kuriuos verslo lyderiams reikia įveikti. Santūresnėmis prognozėmis pasidalino ir Lietuvos bei Baltijos šalių įmonių vadovai – tikėtina dėl to, kad vis daugiau problemų kilo dėl infliacijos, tiekimo grandinės sutrikimų, energetikos išteklių brangimo ir geopolitinės situacijos.

Kaip Lietuvos CEO vertina valdžios veiksmus

Vertinant Lietuvos valdžios veiksmus 2021 metais, Lietuvos CEO pozityviausiai įvertino užsibrėžtų tikslų pasiekimą šalies gynyboje ir saugume – taip mano 60% CEO, lyginant su 59% ankstesnėje apklausoje. Finansinio sektoriaus stabilumo užtikrinimą ir skolinto kapitalo prieinamumą pozityviai įvertino mažiau nei pusė, 49%, apklaustų verslo lyderių, tačiau 10% daugiau nei ankstesnėje apklausoje (39%). 41% CEO teigia, kad finansiniame sektoriuje valdžios atlikti veiksmai buvo vidutiniškai veiksmingi. Paramos verslui, skirtos pandemijos padariniams švelninti, įgyvendinimą kaip gana arba labai veiksmingą įvardino išaugęs kiekis Lietuvos CEO – 49% palyginti su 27% praeitais metais. 31% apklaustųjų valdžios darbą šioje srityje vertina kaip vidutiniškai sėkmingą (lyginant su 36% ankstesnėje apklausoje) ir 20% – kaip gana/visai neveiksmingą (lyginant su 37% ankstesnėje apklausoje).

Nepalankiausiai Lietuvos CEO įvertino viešojo administravimo sąnaudų mažinimą – net 63% jų teigia, kad veiksmai šioje srityje buvo gana / visiškai neveiksmingi. Daugiau nei pusės, 56%, palyginti su 46% praeitais metais, verslo atstovų nuomone, Lietuvos darbo rinka vis dar nėra pakankamai atvira specialistams iš trečiųjų šalių ir todėl jie valdžios darbą šioje srityje vertina kaip visai / gana neveiksmingą. Švietimo sistemos atitiktį ekonominei aplinkai kaip nesėkmingą vertinančių vadovų sumažėjo nuo 70% ankstesnėje apklausoje iki 55% šiais metais.

Vidutiniškai vertinamos Lietuvos valdžios pastangos pasiekti užsibrėžtus tikslus muitų politikoje, gerinant mokestinės aplinkos konkurencingumą, gamtos apsaugoje, įgyvendinant stambius nacionalinius infrastruktūros projektus ir siekiant pagerinti bendrą verslo aplinką šalyje.

Sritys, kurioms valdžia turėtų suteikti pirmenybę 2022 m.

Lietuvos CEO nuomone, 2022 metais šalies valdžia daugiausia dėmesio turėtų skirti mokestinės aplinkos konkurencingumui gerinti (64% vadovų), švietimo sistemos atitikties ekonominės aplinkos pokyčiams (61% vadovų) ir darbo rinkos atvirumui specialistams iš trečiųjų šalių (59% vadovų). Lyginant su praeitais metais, iš pirmos prioritetinės vietos į ketvirtąją pasitraukė verslo aplinkos gerinimas (56% CEO šiais metais vs. 47% CEO praeitais metais).

Mažiausiai prioritetinėmis sritimis 2022 metais laikomos muitų politikos subalansavimas (8% vadovų), pandemijos padariniams švelninti skirta parama verslui (10% vadovų) ir stambių nacionalinių infrastruktūros projektų įgyvendinimas (17% vadovų).

Latvijoje mokestinės aplinkos konkurencingumo ir verslo aplinkos gerinimas išlaiko prioritetines aukštumas jau du metus iš eilės. Tuo tarpu mažiausiai valdžios dėmesio, panašiai kaip Lietuvoje, CEO nuomone, turėtų atitekti muitų politikai, stambių nacionalinių infrastruktūros projektų įgyvendinimui ir gamtos apsaugai. Estijos vadovų nuomonė panaši į Lietuvos – 2022 metais daugiausia dėmesio tikimasi darbo rinkos atvirumui specialistams iš trečiųjų šalių skatinti, švietimo sistemos pritaikymui prie ekonominės aplinkos pokyčių ir mokestinės aplinkos konkurencingumui.

Daugiau nei 50% Lietuvos įmonių prisiėmė arba ketina prisiimti klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus

Lietuvoje įmonių, jau prisiėmusių įsipareigojimus mažinti išmetamų teršalų kiekius, procentas dar yra mažiausias, lyginant su vyraujančia tendencija pasaulyje, Vakarų bei Vidurio ir Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Tik 17% Lietuvos CEO teigia, kad jų įmonės jau prisiėmė CO2 emisijų neutralumo įsipareigojimą ir 9% – nulinio visų ŠESD emisijų kiekio įsipareigojimą. Tačiau dar 34% Lietuvos CEO teigia, kad jų įmonės šiuo metu jau dirba ties CO2 emisijų neutralumo ir 33% – ties nulinio visų ŠESD emisijų kiekio įsipareigojimais.

Iš trijų Baltijos šalių, Estija išsiskiria didžiausiu CEO skaičiumi, kurių įmonės jau yra prisiėmusios klimato neutralumo įsipareigojimus: 25% – CO2 emisijų neutralumo, 17% – nulinio visų ŠESD emisijų kiekio.

Ronaldas Kubilius, „PwC“ Lietuvoje vyr. projektų vadovas, atsakingas už ESG paslaugas, teigia: „Apklausos rezultatai patvirtina tai, ką matome ir praktikoje – tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo klausimai ir įsipareigojimai yra ant daugelio Lietuvos įmonių vadovų stalo. Atsižvelgiant, kad tai vis dar pakankamai nauja tendencija, toli pažengusių įmonių nėra daug ir dalis vadovų vis dar dvejoja dėl konkrečių tolesnių veiksmų, vertindami jų įtaką ar nematydami greitos grąžos iš tvarumo principų laikymosi. Dalies vadovų prioritetus įtakoja ir tai, jog emisijų mažinimo tikslai vis dar dažniau sutinkami ilgalaikėse įmonių strategijose, o ne vadovams akcininkų tiesiogiai iškeltuose tiksluose.

Specialistų paieška ir samda Baltijos šalyse išlieka sudėtinga

Keičiantis darbo rinkos tendencijoms, Baltijos šalių CEO teigia, kad 2021 metais specialistų paieška ir samdymas jų įmonių veiklos sektoriuose tapo daug sudėtingesnis.

Lietuvos CEO vertinimu, dabartinė darbo rinkos situacija yra sudėtingiausia per pastaruosius keturis metus ir prilygsta 2019 metų darbo rinkos tendencijoms. Tokia pozicija pasidalino net 89% CEO, t.y. 42% daugiau nei praeitais metais ir rekordiškai aukštas procentas apklaustųjų nuo 2019 metų.

Lyginant su Lietuva, Estijos ir Latvijos CEO, susirūpinusių išaugusiu darbuotojų paieškos ir samdos sudėtingumu, yra mažiau – 75% Estijoje (45% daugiau nei praeitais metais) ir 67% Latvijoje (28% daugiau nei praeitais metais). Estijoje, kaip ir Lietuvoje, dabartinis rodiklis atitinka 2019 m. apklausos rezultatus, o Latvijoje situacija panašesnė į 2020 metų rinkos tendencijas.

Covid-19 krizės suvaldymo veiksmus pozityviausiai vertina Lietuvos CEO

Šių metų apklausoje Baltijos šalių CEO buvo teiraujamasi, kaip jie vertina valdžios veiksmus, suvaldant Covid-19 krizę 2021 metais.

58% Lietuvos CEO mano, kad vakcinacija šalyje buvo įgyvendinta labai / gana veiksmingai; 36% teigia, kad vakcinacija buvo atliekama vidutiniškai sėkmingai. Mažiausiai pozityviai apie vakcinacijos įgyvendinimo veiksmingumą atsiliepia Estijos CEO – tik 22% apklaustųjų mano, kad vakcinacija buvo sėkminga.

Kalbant apie pandemijos protrūkiui suvaldyti skirtas priemones, jų savalaikį taikymą ir komunikaciją visuomenei, Lietuvos CEO pasidalino optimistiškiausiais vertinimais Baltijos šalyse. Beveik pusė Lietuvoje apklaustųjų CEO, 49%, mano, kad valdžia pasitelkė tinkamas priemones pandemijos protrūkiui kontroliuoti, 31% – kad pasirinktos priemonės buvo vidutiniškai efektyvios. Po 39% CEO teigia, kad šių priemonių taikymas buvo inicijuotas tinkamu / vidutiniškai tinkamu laiku. Taip pat, 39% CEO mano, kad Lietuvos valdžios komunikacija apie pandemijos krizės suvaldymo priemones visuomenei buvo vidutiniškai sėkminga. Panašus kiekis apklausos dalyvių, 34%, priemonių komunikavimą vertina kaip gana nesėkmingą.

Kiek daugiau nei pusė CEO, 51%, teigė, kad parama verslui Lietuvoje 2021 metais buvo labai arba gana efektyvi. Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvos CEO vertinimas šiuo klausimu yra palankiausias valdžiai, mat paramą verslui kaip labai arba gana efektyvią kaimyninėse šalyse vertina vos 17% ir 15% CEO.

Tuo tarpu paramą Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriui kaip labai / gana efektyvią įvertino tik 25% dalyvių. Didžioji dalis vadovų, 54%, mano, kad parama buvo vidutiniškai efektyvi, o 18% kad visai arba gana neefektyvi. Net 61% apklausos dalyvių teigė, kad ugdymo kokybė Lietuvoje buvo užtikrinta vidutiniškai sėkmingai, ir 25% – kad gana / visiškai nesėkmingai.

***
Pastabos

„PwC“ Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa – tai kasmet atliekama Lietuvos, Latvijos ir Estijos CEO apklausa, kuri rinkoje vertinama kaip viena reikšmingiausių verslo lyderių įžvalgų aktualiausiomis temomis analizė.

Šiais metais apklausa buvo atlikta internetinės apklausos formatu 2021 m. gruodžio 2 – 2022 m. sausio 12 dienomis. Joje dalyvavo beveik 300 Baltijos šalių įmonių vadovų.

Daugiau informacijos: www.pwc.com/lt/ceoapklausa

Pranešimą paskelbė: Rasa Vaitkė, UAB „PricewaterhouseCoopers“

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)