Po žiemos ne tik žmogaus organizmui reikalingas pastiprinimas vitaminais, dažnam automobiliui po apsnigtų, slidžių ir šlapių kelių sezono taip pat būtina profilaktinė apžiūra bei atnaujinimas. Draudikai atkreipia dėmesį, kad staigūs temperatūros pokyčiai, druskos ir duobės keliuose, susidariusios dėl sniego sankaupų, ypatingai paveikia transporto priemonės važiuoklę. „Automobilio važiuoklės paskirtis – užtikrinti tinkamą ir nuolatinį transporto priemonės ratų kontaktą su kelio danga. Važiuoklės būklė ypač svarbi atliekant posūkio manevrą. Jei dėl netvarkingos važiuoklės vienas ratas kelyje patenka į duobę, ant kelkraščio ar kito nelygumo ir po to praranda kontaktą su keliu gali įvykti eismo nelaimė. Važiuojant tiesiu keliu ir esant minimaliems nelygumams, svarbu įsitikinti, kad visi keturi ratai yra tinkamai sukibę su…
Finansų ministrė G. Skaistė Niujorke ir Bostone susitinka su investuotojais į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tęsia darbinį vizitą JAV, kur balandžio 17-18 d. susitiks su potencialiais vietos investuotojais į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius (VVP). Vizito Niujorke ir Bostone metu finansų ministrė G. Skaistė dalyvaus susitikimuose su JAV investuotojais. Susitikimų metu bus pristatyta dabartinė Lietuvos ekonominė situacija įvairiose srityse ir perspektyva – makroekonominė situacija, bankų sektorius, fiskalinė politika bei valstybės skolos valdymas. Dėmesys taip pat bus skirtas Lietuvos vykdomai politikai dėl rusijos pradėto karo Ukrainoje bei šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimui. 2023 m. biudžete numatyta, kad Lietuva planuoja skolintis iki 6,6 mlrd. eurų. Lėšos bus naudojamos 2023 m. valstybės biudžeto deficitui finansuoti, skolai valstybės vardu grąžinti, taip pat šiemet planuojama sukaupti 0,7 mlrd.…
Lietuvoje – vienas iš vos 3 proc. geriausiai vertinamų biurų pasaulyje
Lietuvoje daugeliui organizacijų iššūkių keliantis hibridinis darbas užsienio valstybėse dar iki pandemijos dažnesniu atveju tapo norma. Tarptautinė, beveik 67000 darbuotojų, apklausa* atskleidė, kad po pandemijos dirbančiųjų hibridiniu būdu skaičius nepasikeitė ir siekia apie 60 proc., tačiau pasikeitė laiko dirbant namuose-biure santykis. Vos 42 proc. visų hibridiniu būdu dirbančiųjų biure praleidžia daugiau nei pusę darbo laiko, lyginant 85 proc. biuruose dirbusių 2019 metais. Nepaisant hibridinio darbo iššūkių, vienas didžiausių šalies darbdavių – „Danske Bank“ Lietuvoje – sustiprino savo kaip efektyvios darbo vietos pozicijas. Remiantis „Leesman“ tyrimo duomenimis, technologijų ir paslaugų centras Lietuvoje surinko 82,5 balo ir pagal šį indeksą ir pateko tarp vos 3 proc. taip aukštai vertinamų organizacijų visame pasaulyje. Kai biure…
MTEP veikla – smulkioms įmonėms be valstybės pagalbos per daug rizikinga
Pasaulyje investicijos į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų veiklas įvairiuose sektoriuose yra vienos labiausiai augančių dėl verslo skaitmenizavimo ir didėjančio elektronikos produktų poreikio. Pavyzdžiui, vaizdo skambučiai, konferencijos, nuotoliniai susitikimai bei seminarai jau tapo neatsiejama mūsų kasdienos dalimi, ypač tai pasireiškė COVID-19 pandemijos metu ir po jos. Lietuvos bendrovė „Gluk Media“ ėmėsi kurti sistemą, kuri per atstumą leistų bendrauti su trimačiu pašnekovu. Tiesa, kaip pripažįsta bendrovės vadovas Simas Chomentauskas, be valstybės pagalbos tai būtų per didelė rizika. Inovacijos – rizikinga sritis „Inovacijos – labai rizikinga sritis, kur niekada negali būti tikras ar pataikysi. Žinoma, mes galėtume kurti tokį produktą savo jėgomis, tačiau rizikuotume viskuo. Ir jei produktas neturėtų…
Lietuvoje vis labiau populiarėja darbostogos: atsakė, į ką būtina atkreipti dėmesį jas planuojant
Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje, todėl išpopuliarėjo tiek nuotolinis darbas, tiek darbostogos užsienyje, kurias kaip motyvacinę priemonę darbuotojams renkasi vis didesnė dalis Lietuvos darbdavių. Jas organizuojantiems darbdaviams ekspertai pataria neužmiršti svarbių darbostogų sėkmę garantuojančių dalykų – pasitvirtinti įmonės darbostogų politiką, apsibrėžti darbostogų tikslus bei principus ir įsitikinti, kad juos supranta visi darbuotojai. „Dažniausiai pasitaikantis darbostogų variantas – kai jos organizuojamos kaip darbuotojus motyvuojanti priemonė už pasiektus rezultatus. Taip pat labai populiarėjantis formatas yra atskirų mažų įmonės komandų darbostogos, kuomet tam tikra komanda, pavyzdžiui, IT darbuotojai, vyksta į darbostogas, dirba ties konkrečiu projektu ir sugrįžta su konkrečiais rezultatais“, – sako kelionių agentūros „Baltic Clipper“,…
A. Armonaitė: „Esame pasirengę stiprinti turizmo svarbą ekonomikai“
Šiandien ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Lietuvoje reziduojančiais užsienio valstybių ambasadoriais, pristatė Lietuvos kandidatūrą į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą 2023–2027 metams. „Turizmas – viena iš sričių, kuri skatina ekonomikos augimą, tarptautinį bendradarbiavimą ir darbo vietų kūrimą. Todėl Lietuva yra pasirengusi tiek nacionaliniu, tiek regioniniu, tiek ir pasauliniu mastu stiprinti turizmo svarbą ekonomikai. Tapdami PTO Vykdomosios tarybos nariais ir bendradarbiaudami su kitomis šalimis galime sukurti iššūkiams atsparesnę turizmo ekosistemą daugiausiai turistų pritraukiančiam Europos regionui“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė. 2023–2027 m. kadencijai į PTO Vykdomąją tarybą iš Europos regiono bus išrinktos 5 PTO valstybės. Rinkimai (slaptas balsavimas) vyks 2023 m. gegužės…
Lietuva turi didelį paramos teikimo potencialą, bet sistemą reikėtų peržiūrėti, sako ekspertai
Daugelyje sričių, kuriose reikia socialinės pagalbos, lietuviai yra vis labiau įsitraukę. Jau dabar gyventojai gali skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) socialinei paramai. Augantį įsitraukimą patvirtina ir tai, kad beveik 31 proc. žmonių yra nusiteikę už socialiai atsakingų prekių ženklų produktus ir paslaugas mokėti daugiau. Tačiau, norint padidinti įsitraukimą ir spręsti opias ir ilgalaikes socialines problemas, sistemą reikėtų peržiūrėti. Tai – viena išvadų, kurią priėjo tarptautinės organizacijos Social Impact Alliance for Central and Eastern Europe (Socialinio poveikio aljansas Vidurio ir Rytų Europai), Lietuvos atsakingo verslo asociacijos LAVA ir „TGS Baltic“ ataskaitos „Filantropija ir korporacinė socialinė atsakomybė Vidurio ir Rytų Europoje | LIETUVA“ rengėjai. Nors planuojama, kad nuo 2025 m. šis paramos…
Arčiau pasaulio, kuris galėtų gyvuoti amžinai – pasitelkiant žiediškumą ir perdirbimą
Tvarumas įmonėms reiškia poreikį suderinti aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius (ESG) aspektus. O spręsti sudėtingas poveikio aplinkai problemas galima laikantis paprastų principų, pavyzdžiui, žiediškumo. Žiedinę ekonomiką kuriantys ir joje dalyvaujantys verslai ne tik pagerina savo pačių tvarumą, bet ir padeda vartotojams formuoti geresnę mūsų visų ateitį. Kodėl svarbu, kad pavyzdį rodytų lyderiaujančios pramonės įmonės, ir kokios silpnosios bei stipriosios Lietuvos žiediškumo pusės? Kas tiksliai yra žiediškumas? Tradiciškai dauguma verslo ir vartotojiškumo modelių yra linijinio pobūdžio, kai ištekliai naudojami, o paskui išmetami. Tai kartais vadinama „nuo lopšio iki karsto“ arba „imk, gamink, išmesk“ modeliu. Žiedinėje sistemoje daug dėmesio skiriama perdirbimui – naudojamus produktus išskaidant į žaliavas, kurios vėliau gali būti vėl panaudotos.…
Penki patarimai kaip atnaujinti savo rūbų spintą šiltajam sezonui, darant klimatui naudingus pasirinkimus
Žiemai ir niūriems orams pagaliau pasitraukus iš Lietuvos, pradedame dairytis į lengvesnius ir spalvingesnius rūbus, galvoti apie naujas vasarines sukneles, maudymosi kostiumėlius. Garderobą galime atsinaujinti ir atsakingiau – renkantis mados prekes iš antrų rankų, atkreipiant dėmesį į rūbų sudėtį ar net būdą, kaip juos siunčiamės. Maži žingsniai – dideli rezultatai Neseniai pristatyta „Vinted“ poveikio klimatui ataskaita (atlikta „Vaayu“) atskleidė, kad kiekvieno mūsų maži klimatui naudingi pasirinkimai gali turėti teigiamą poveikį, jei taip pat elgiamės visi. Pavyzdžiui, perkant mados prekes iš antrų rankų per „Vinted“, užuot pirkus naujas, sutaupoma emisijų, vidutiniškai siekiančių 1,8 kgCO₂e. Tai reiškia, kad visa „Vinted“ bendruomenė sutaupė 453 kilotonas anglies dvideginio emisijų – panašiai kiek jų būtų…
Po dronų gamyklos gaisro Latvijoje – 720 tūkst. eurų draudimo išmoka
Dar vasario mėnesį Latviją ir kitas Baltijos šalis apskriejo žinia apie kilusį didelio pavojaus gaisrą – užsidegusį „K-Parks“ gamybos pastatą Marupėje, kuriame buvo įsikūrusi „Edge Autonomy“ dronų gamykla. Gaisro padaryta žala siekė 720 tūkst. eurų, kurią draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ išmokėjo nekilnojamojo turto valdymo bendrovei „K-Parks“. Žalos įvertinimas, apskaičiavimas ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką buvo priimtas vos per penkias darbo dienas nuo įvykio dienos, o teisinės procedūros užtruko mažiau nei mėnesį.„Verslui ypač svarbus greitis, galimybė kuo greičiau gauti išmoką, atkurti pajėgumus ir atnaujinti visavertį darbą. Suprasdami bendrovės „K-Parks“ svarbą, subūrėme profesionalų komandą, kuri ne tik sąžiningai įvertino žalą, bet ir greitai ją atlygino. Kokybiškas bendradarbiavimas labai svarbus, nes…
