Kokybė, greitis, patikimumas, saugumas – šie privalumai skatina verslus rinktis debesijos paslaugas. Visgi bene daugelį pirmiausiai dominantis klausimas yra finansai, arba tiksliau, kiek debesijos paslaugos gali kainuoti. Kokios investicijos yra reikalingos, nuo ko tai priklauso atsako IT ir skaitmenizacijos sprendimų bendrovės „Baltic Amadeus“ Debesijos paslaugų vystymo vadovas Robertas Skardžius. „Skaitmeninių sprendimų perkėlimas į viešąjį debesį leidžia pasiekti ne tik technologinių pranašumų, bet ir finansinių naudų: nereikia pasikartojančių vienkartinių reikšmingų investicijų, nebelieka IT infrastruktūros pirkimo bei administravimo išlaidų, sumažėja išlaidos programinei įrangai, taip pat, pokyčiams įgyvendinti, galima gauti papildomų lengvatų iš gamintojų. Visa tai atveria daugiau galimybių išnaudoti inovacijas, tačiau svarbiausias klausimas lieka – kiek tiksliai reikės mokėti už IT sistemas…
Ilja Laurs: Jei nori naudotis technologijų suteikiama galia, turi mokėti tam tikrą kainą
Praėjusiais metais pasaulyje buvo matoma išaugusi asmens duomenų paklausa ir tai nulėmė dažnesnes tokių duomenų vagystes ir (ar) anksčiau nutekintų duomenų paviešinimą, rašoma Krašto apsaugos ministerijos Nacionalinėje kibernetinio saugumo ataskaitoje. Verslininkas, investuotojas Ilja Laurs sako, kad silpnoji šios srities vieta – žmogiškasis faktorius. „Technologinė bazinė higiena, t. y. bent jau pagrindinių konkrečių naudojamų kanalų saugumo įpročiai panaikina labai daug su saugumu susijusių bėdų. Šiandien drąsiai galima sakyti, kad kibernetinis saugumas jau yra kiekvieno žmogaus higiena. Jei tu nuo vaikystės nesupranti, kaip tą bazinį saugumo lygį kasdien taikyti, tada nesvarbu, kokio ilgio bus piktografiniai raktai tavo kortelėje“, – savo pranešime „Samsung“ organizuotame renginyje „Mobilumas ir saugumas versle: kaip rasti balansą?“ atkreipė…
Veiklos stabdymas ar bankrotas – ne vienintelė išeitis: restruktūrizavimas gali padėti išsaugoti verslą net krizės akivaizdoje
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ partneris, advokatas Kazimieras Karpickis Didžiulės energetikos ir žaliavų kainos ne vieną šalyje veikiantį verslą priverčia susimąstyti apie savo ateitį ir veiklos tęstinumą. Užgriuvus nepakeliamoms sąskaitoms už elektrą ar kitiems neplanuotiems įsipareigojimams, veiklos stabdymas, darbuotojų atleidimas ar net bankrotas atrodo neišvengiami. Visgi sudėtingoje situacijoje egzistuoja ir kita išeitis – įmonės restruktūrizavimas, galintis padėti verslui atsitiesti, tačiau dar neretai atmetamas dėl mitais apaugusio rinkos požiūrio. Įsipareigojimai niekur nedingsta Ekonominei situacijai Lietuvoje esant itin įtemptai vis dažniau pasigirsta įmonių planai laikinai stabdyti savo veiklą. Tai iš esmės yra įmanoma, tačiau labai svarbu nepamiršti, kad nevykdant veiklos ir neatliekant jokių ūkinių operacijų įsipareigojimai savo kreditoriams niekur nedingsta. Kreditoriais gali būti…
Lietuvos paštui – tarptautinis įvertinimas už kokybės ir aplinkos apsaugos vadybą
Lietuvos paštas įvertintas dviem tarptautiniais ISO sertifikatais (ISO 9001 ir ISO 14001) už bendrovėje įdiegtas kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemas. Šių sertifikatų suteikimas laikomas ne tik aukštu įmonės procesų įvertinimu, bet ir ilgalaikiu įsipareigojimu atitikti griežtus vadybos standartus. Bendrovei suteikti ISO sertifikatai galios trejus metus, iki 2025 m. rugsėjo mėnesio. Iki to laiko kasmet Lietuvos pašte taip pat bus atliekami priežiūros auditai ir tikrinama, kaip bendrovė kasdienėje veikloje vadovaujasi įdiegtomis kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemomis. „Verslo procesams pritaikyta ir nuolatos prižiūrima vadybos sistema yra būtinybė, siekiant užtikrinti efektyvų bendrovės darbą. Suteikti ISO sertifikatai Lietuvos paštą įpareigoja garantuoti vidaus procesų atitikimą keliamiems itin griežtiems tarptautiniams reikalavimams. Suprasdami savo veiklos…
Balanso paieškos darbe paskatino padėti jį rasti ir kitiems
Emocijų raiška, perdegimas, lyčių, amžiaus ir kiti stereotipai, nepritapimas – kiekvienas galime susidurti su nepatogiomis situacijomis darbe ir už jo ribų. Sprendimų joms tenka ieškoti patiems ir kartais dėl to galime pasijausti palikti vieni. Bet iš tiesų taip nėra, kaip ir nėra blogų sprendimo būdų, sako Vaiva Kubilaitė, viena iš „Tech Kinship“ iniciatyvos bendraįkūrėjų. „Svarbiausia nesijausti vienišam su savo emocijomis, jausmais, situacijomis, kurios kelia nepatogumų, negalvoti, kad esate kitoks nei visi, ne toks kaip reikia, kad kažko nesugebate ar nemokate. Nėra dalykų, kurie visame pasaulyje liestų tik jus vieną – jei ne jūsų aplinkoje, tai kitoje tikrai yra žmonių, kurie patiria tą patį. Būtent apie tai ir yra „Tech Kinship“.…
„Autogidas“ ir „Domoplius“ turi naujus savininkus
Automobilių ir nekilnojamojo turto skelbimų portalai „Autogidas“ ir „Domoplius“ pakeitė savininkus ir pritraukė solidžią investiciją iš bendrovės „Horizontal media“, į kurią prieš tai investavo „LitCapital“. Finansavimas skirtas gerinti skelbimo portalų vartotojų patirtį, funkcionalumą, plėsti teikiamų paslaugų spektrą ir stiprinti poziciją prekybos automobiliais ir NT rinkose. Skelbimų portalus „Autogidas“ ir „Domoplius“ įsigijo „Horizontal media“ į kurią prieš tai investavo „LitCapital“. „Pritrauktos investicijos prisidės kuriant sveiką konkurencinę aplinką Lietuvos skelbimų rinkoje. O konkurencija naudinga visiems rinkos dalyviams. Ji motyvuoja portalus valdančias įmones siūlyti inovatyvius, vartotojų poreikius atitinkančius sprendimus, kurie teikia naudos ir turto pirkėjams, ir pardavėjams“ – sako skelbimų portalų vadovas Evaldas Narbuntovičius. Jo teigimu, investicijos suteiks galimybę patobulinti jau dabar teikiamas…
Skelbiama INVEGA nepriklausomų stebėtojų tarybos narių atranka
Finansų ministerija skelbia atranką į uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) nepriklausomų stebėtojų tarybos narių pareigas. Artėjant Lietuvos nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) konsolidavimui INVEGA pagrindu, siekiama užtikrinti efektyvų būsimos pagrindinės investicijų plėtrą Lietuvoje skatinančios įstaigos valdymą. Ieškoma keturių nepriklausomų INVEGA stebėtojų tarybos narių ketverių metų kadencijai. Be bendrųjų ir nepriklausomumo reikalavimų, iš būsimų kandidatų tikimasi specialiųjų kompetencijų skirtingose srityse: finansų ir investicijų valdymo; strateginio planavimo ir verslo plėtros; rizikų valdymo; skaitmenizacijos, organizacijų bei transformacijos valdymo. Stebėtojų tarybą iš viso sudaro septyni nariai – keturi nepriklausomi nariai ir trys nariai – Finansų ministerijos, Aplinkos ministerijos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai. Atsižvelgdamos į tai, minėtos ministerijos taip pat skelbs…
Kalėdines dovanas verta rinktis virtualioje socialinio verslo mugėje
Įspūdingo grožio ir nepaprastai gardūs desertai iš kavinės „Mano guru“, rinkiniai, stabdantys laiką, kuriuos ruošia „Atvira bendruomenė“ Pal. J. Matulaičio socialiniame centre kartu su restorano „Pirmas blynas“ komanda, arba šio restorano siūlomos skanėstų dėžutės, arba dailūs medžio suvenyrai iš „Lobių dirbtuvių“, o gal knyga „100 metų kartu“, kurioje istorijas pasakoja „Sidabrinė linija“ – visi šie unikalūs, su meile pagaminti gaminiai gali tapti socialiai atsakingomis kalėdinėmis dovanomis. Visas jas gamina socialiniai verslai, kurių tikslas spręsti aktualias visuomenės problemas. Dalis pelno skiriamas švietimui ir vaikų edukacijoms, aplinkosaugai, įdarbinami žmonės su negalia, vyresnio amžiaus ar socialinėje atskirtyje atsidūrę mūsų valstybės piliečiai, skatinama savanorystė. Į kalėdinę mugę taip pat jungiasi „ETIAM PLANET“, prekiaujanti tvariais…
Marius Jurgilas prisijungia prie inovacijų laboratorijos „SUPER HOW?“
Marius Jurgilas, buvęs Lietuvos banko valdybos narys, prisijungia prie inovacijų laboratorijos „SUPER HOW?“ komandos. Jis vadovaus ekonominių inovacijų tyrimui grupei, dirbančiai su proveržio technologijų projektais. „Lietuvos finansų sistema per dešimtmetį labai stipriai pasistūmėjo į priekį. Džiugu, kad teko prisidėti prie šio pokyčio ir įtvirtinti Lietuvos vardą tiek Europos Sąjungoje, tiek apskritai pasaulyje. Svarbu, kad ši pozityvi dinamika ir toliau tęstųsi, o finansų technologijų inovacijos būtų tinkamai panaudotos išlaikant Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir pasirengimą naujiems iššūkiams. Be privataus sektoriaus iniciatyvų ir be mokslu grįstų technologinių inovacijų to nepavyks pasiekti“ – teigia Marius Jurgilas. M. Jurgilo komanda dirbs su projektais, darančiais didelę įtaką technologijų ir finansų ekosistemai. Komanda yra orientuota į blokų…
Prancūzijos verslas domisi investicijomis į atsinaujinančią energetiką Lietuvoje
Paryžiuje vykstančiame Lietuvos ir Prancūzijos verslo forume ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pristatė Lietuvos investicinę aplinką, daug dėmesio skyrė Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos, energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo plėtrai. „Lietuva siekia aukštų tikslų – tapti energetiškai nepriklausoma iki 2030 metų. Į šį procesą investuos tiek privatus, tiek viešasis sektorius, todėl čia laukiami ir užsienio verslai. Norime, kad iš šios energetinės krizės, kurią Europoje sukėlė Rusijos agresija Ukrainoje, Lietuva išeitų stipresnė ir taptų energetiškai saugesnė“, – sako ministrė A. Armonaitė. Pasak ministrės, aktyvus Prancūzijos verslo susidomėjimas Lietuvoje vykstančiais pokyčiais – inovacijų diegimu, aktyvesniu mokslo ir verslo bendradarbiavimu, skaitmenizavimu, duomenų atvėrimu – rodo, kad Lietuva vertinama kaip patikima…