Policijos duomenimis, šiemet užfiksuota net 30 proc. daugiau sukčiavimo atvejų nei pernai, o padaryta žala jau viršijo 16 mln. Eur. Policija, bankų asociacija ir kitos organizacijos bei įmonės dar kartą perspėja: „Nesileiskite mulkinami, mes niekada neprašome bankinių duomenų ir tuo labiau neskambiname su raginimais nedelsiant atlikti bankinį pavedimą“. Nepaisant to, nusikaltėliai vis dar sugeba iš žmonių išvilioti nemažas sumas. Reaguodama į liūdną statistiką, draudimo kompanija „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) Lietuvos rinkoje pradeda siūlyti apsaugos nuo sukčių paslaugą. Visiems klientams, kurie bendrovėje draus savo namuose esantį turtą, įsigydami „Apsauga Plius“ arba „Apsauga Maksimum“ planus, bus suteikiama papildoma apsauga nuo telefoninių ir internetinių sukčių padarytos žalos. Ji apima mokėjimo kortelių vagystes…
Lazerių gamybos UAB „Ekspla“ – vadovų rotacija
Lazerių kūrimo ir gamybos bendrovėje „Ekspla“ – pokyčiai. Ilgametį bendrovės vadovą – generalinį direktorių Kęstutį Jasiūną – nuo 2023 m. sausio mėnesio keičia Aldas Juronis, šiuo metu einantis gamybos vadovo pareigas. Šiemet trisdešimtmetį minėsianti bendrovė „Ekspla“ – pirmoji Lietuvoje lazerių kūrimo ir gamybos įmonė. Per visus tris dešimtmečius „Ekspla“ pasižymėjo nuosekliu augimu, o dabar, anot p. Jasiūno, atėjo laikas pokyčiams, kurių per artimiausius metus planuojama išties nemažai. „Strateginė koncentracija į femtosekundinius sprendimus padėjo sukurti naujas technologijas bei produktus, atrasti naujų pirkėjų ir išplėsti gamybą. Auganti OEM [angl. Original equipment manufacturer, liet. originalios įrangos gamintojas] rinka reikalauja ne tik žmogiškųjų išteklių, bet ir papildomų vadybinių resursų bei gebėjimo prisitaikyti prie sparčiai kintančių aplinkybių.…
Numatoma 5 eurais didinti pareiginės algos bazinį dydį
2022 m. spalio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pristatytą įstatymo projektą, kuriuo siūloma 5 eurais (iki 186 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Įstatymo projekte siūloma 2023 metams patvirtinti 186 eurų bazinį dydį, kuris, palyginti su šiuo metu galiojančiu baziniu dydžiu, didėtų 2,8 proc. Kaip pažymėjo M. Navickienė, tai yra didžiausias bazinio dydžio pokytis nuo 2009 m. „Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių…
Seimas svarstys siūlymus didinti biudžetinių įstaigų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimus
2022 m. spalio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pristatytas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisas, kuriomis numatoma didinti minimalius ir maksimalius biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Tokiu būdu siekiama sudaryti sąlygas mokėti teisingą darbo užmokestį, kad nustačius 840 eurų MMA ir 186 eurų pareiginės algos bazinį dydį, minimalūs kvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį. Maksimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžius numatoma didinti, siekiant atliepti matomą tendenciją, jog dalis biudžetinių įstaigų darbuotojų jau yra pasiekę maksimalias koeficientų ribas. A,…
Ūkininkas atskleidė, kuo išskirtiniai yra lietuviški rudeniniai moliūgai
Laukus ir parduotuvių lentynas moliūgai ima spalvinti dar vidurvasarį, tačiau būtent dabar jie – patys skaniausi ir vertingiausi, teigia Vilniaus rajone šias daržoves auginantis Igoris Miskyvas. Jis moliūgus vadina kylančiomis „žvaigždėmis“ ir sako, kad rudenį jo laukas atrodo lyg kita planeta. Jau dešimtmetį moliūgų derlių skinantis ūkininkas I. Miskyvas nesistebi, kad lietuviams reikėjo laiko pamėgti šias ryškia spalva akį traukiančias daržoves, kurios svetur jau seniai vadinamos rudens karaliais. „Obuolį, pomidorą ar agurką kiekvienas gali tiesiog paimti į ranką ir valgyti, o moliūgą reikia ir mokėti, ir norėti paruošti. Bet jeigu įdedi šiek tiek pastangų, tuomet gali mėgautis maistingu, įdomiu ir skaniu patiekalu. Džiugu, kad ir mūsų žmonės tą vis dažniau…
Vilniaus J. Jasinskio gatvėje iškils A klasės verslo centras „Yellowstone“
Mišrių investicijų įmonė „Equite“ investuoja į verslo centro Vilniuje, J. Jasinskio g. 14 plėtros projektą virš 25 mln. Eur (be PVM). Projektui suteiktas „Yellowstone“ vardas, inspiruotas pastato fasado struktūros bei kolorito. Pristatytos atnaujintos verslo centro vizualizacijos, o būsimo pastato pamatų įrengimo darbai pradėti dar šią vasarą. Planuojama, kad 9300 kv. metrų ploto verslo centro statybos bus užbaigtos 2024 metų antrąjį ketvirtį. „Projektu prisidedame prie šios miesto dalies atsinaujinimo – ilgą laiką visai prie pat Gedimino prospekto nevyko jokių modernių verslo centrų statybų. Artimiausiu metu čia iškils ne tik „Yellowstone“, bet ir įvyks šalimais esančio Verslo trikampio transformacija – kvartalas taps nauju Vilniaus traukos tašku“, – sako „Equite“ partneris, investicijų į…
Tolimojo susisiekimo autobusais reforma: ar šiuo sunkiu metu reikia dar daugiau chaoso?
Dabartinė tolimojo susisiekimo autobusais maršrutų sistema formavosi daugelį metų. Šiuo metu rinkoje dirbančių vežėjų dėka plėtojosi maršrutų tinklas, kuris jungia šalies miestus bei miestelius tarpusavyje bei su didžiaisiais miestais. Keleiviai pagal daugelį metų galiojančius autobusų grafikus planavo keliones į darbą, mokslus, pramogų vietas, tačiau jau artimiausiu metu situacija gali keistis iš esmės: Susisiekimo ministerija suplanavo tolimojo susisiekimo reformą, kuri visų pirma atsilieps autobusais keliaujantiems šalies gyventojams. Negana to, reforma kainuos brangiai, o atsiradusias išlaidas teks padengti tiems patiems mokesčių mokėtojams. Neaiškūs reformos tikslai Šiuo metu tolimojo susisiekimo rinkoje dirba daugiau kaip 45 įmonės, kurios konkuruoja tarpusavyje, taikydamos skirtingas bilietų kainas bei siūlydamos keleiviams skirtingos kokybės paslaugas. Keleivių vežėjai, veikdami laisvoje…
Seimas svarstys siūlymą NPD didinti daugiau kaip 15 procentų
Seimas svarstys finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-2147, kuriuo siūloma gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 1 926 eurų, 2023 m. taikyti 15,6 proc. didesnį nei šiuo metu galiojantį maksimalų mėnesio neapmokestinamąjį pajamų dydį ( NPD) – 625 eurų (atitinkamai didesnį – 7 500 eurų – metinį NPD). „Tai yra maksimalaus taikytino NPD pratempimas iki ateinančių metų prognozuojamo vidutinio darbo užmokesčio. Taip bus praplėstas darbo užmokestis, kuriam vis dar yra taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis iki kitų metų prognozuojamo vidutinio darbo užmokesčio, tai yra apie 1 tūkst. 926 eurai per mėnesį ant popieriaus“, – sakė finansų ministrė. Gyventojams, kurių pajamos per mėnesį viršija 1 926…
Seimas pradeda svarstyti 2023 m. valstybės biudžeto projektą
2022 m. spalio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Šiandien Seimui pristatytas 2023 m. valstybės biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai. „Žiūrime į šį biudžeto projektą kaip į tam tikrą skydą apsaugoti visuomenei. (…) Atsižvelgiant į tai, kad auga ne tik energetikos, bet ir kitos kainos, yra didelis dėmesys skiriamas žmonių pajamų didinimui – per 1,5 mlrd. eurų keliauja žmonių pajamoms didinti. Tai yra ir darbo užmokesčio sprendimai, ir socialinių išmokų indeksavimas, taip pat pensijų indeksavimas apie 12 proc. tam, kad būtų galima išsaugoti žmonių perkamąją galią“, − pristatydama projektą Seimo posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.…
Elektros rinkos barometras: per savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc.
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mažėjo. Lietuvoje ji traukėsi 40 proc., Latvijoje – 39 proc., pasiekdama vienodą 208,55 Eur/MWh lygį. Estijoje elektros kaina mažėjo 23 proc. ir buvo 187,56 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę krito 59 proc. iki 59,98 Eur/MWh. „Nord Pool“ prekybos zonose kainos mažėjimą lėmė šiltesni orai, didėjantis kritulių kiekis ir didesnis vėjo srautas, kuris, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 76 proc. Baltijos šalyse elektros kainas žemyn taip pat spaudė išaugusi vėjo gamyba, kuri buvo beveik 3 kartus didesnė. Kainų mažėjimą lėmė ir 12 proc. didesni elektros srautai iš kaimyninių šalių“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus…
