Parfumeris kūrėjas, parfumeris komponuotojas, parfumeris „nosis” – įvairiai galima pavadinti šiuos menininkus, kurie augalų pasaulio kerus susieja su chemikų sukurtomis medžiagomis. Tačiau kas iš tikrųjų yra šie vyrai ir moterys, kurių profesija žadina svajones? Kuo jie ypatingi? Buvo laikai, kai parfumerio profesiją tėvas perduodavo sūnui. To neužtekdavo: kad jam gerai sektųsi, reikėdavo gimti Grasė. Laimė, ta profesija pamažu plito, įsikūrė keletas mokyklų, rengiančių šios profesijos specialistus, jose mokomasi įsiminti, įsidėmėti ir išmokti naudoti natūralias gamtines ir sintetines žaliavas. Tačiau dauguma būsimų „nosių” pradeda savo karjerą dirbdami parfumerių asistentais-padėjėjais. Paklausti apie jų ypatingus gabumus, visi parfumeriai atsako vienodai: kad taptum geru specialistu, pakanka gerai užuosti kvapus ir jais domėtis. Be to, būtina nuolatos ir ilgai treniruotis, išmokti įsiminti kvapus. Štai ir viskas… Galbūt pernelyg kukliai pasakyta, nes komponuoti kvepalus yra menas. Parfumeris pasitelkia tik savo vaizduotę ir gerą uoslę, kad sukurtų kvepalų derinį. Žano Patu firmos parfumeris Žanas Kerlėo (Jean Kerlėo), sako, kad „kokių nors kvepalų sukūrimas yra susitikimų su kvapais ir žmonėmis rezultatas”. Mintis sukurti vienokius ar kitokius kvepalus kyla kūrėjo galvoje, o ne prie darbo stalo, vieną po kito kvėpinant flakonus. „Kurdamas formulę parfumeris jau tiksliai žino, kaip tie kvepalai kvepės” – aiškina parfumerė Karina Diubrej (Karine Dubreuil). Tik tada, kai parašoma formulė, kvepalai moterims įgauna „fizinę formą”, sveriant ir sumaišant jų sudėtines žaliavas. Tai ilgų ieškojimų, tyrimų pradžia, nes retai pirmoji formulė yra tobula ir atitinka mintyse sukurtą kvepalų „vaizdą”. Daugelis parfumerių, sukūrę kokius nors kvepalus, mano, jog jų kūrinys užbaigtas ir nebereikia jo tobulinti (taip dažnai pasitaiko tarp menininkų). Tai didžiausias jų darbo trūkumas. „Aš priklausau tiems parfumeriams, kuriems pirmoji formulė dažnai atrodo geriausia, – prisipažįsta Fransuaza Karon (Francoise Caron), – ir netikiu, kad pagerinsiu savo kompoziciją ką nors pridėdama ar atimdama…” Kiti kvepalų kūrėjai, atvirkščiai, yra tikri pedantai – jie mėnesių mėnesiais tobulina savo kvepalus. Kuriant kvepalus mūsų laikais, pirmiausia reikia turėti savo komandą.
Daugelis parfumerių dirba aromatines medžiagas ir jų junginius gaminančiose bendrovėse, kurios kuria kvepalus pagal garsių siuvėjų, juvelyrų, parfumerijos firmų užsakymus. Šios bendrovės pasidalijo pasaulinę rinką ir tarp jų vyksta konkurencinė kova dėl kvepalų sukūrimo ir užsakymų. Prancūzijoje tik trys didelės firmos – Sanel (Chanel), Gerleno (Guerlain) ir Žano Patu (Jean Patou) – turi savo parfumerius. Parfumeriai kūrėjai visada labai priklauso nuo tiesioginio bendradarbiavimo su kokybės ir marketingo tarnybomis, nes svarbiausia yra greit gauti.
